Konsteliacijos

ŠEIMOS, SISTEMINĖS ir PROTĖVIŲ KONSTELIACIJOS (IŠDĖSTYMAI)
pagal Idris Laoro (Idris Lahore) metodą

 

 

Turbūt tik nedaugelis iš mūsų galėtų įsivaizduoti, kad už akivaizdžių priežasčių daugelio ligų, tarpasmeninių ar porų santykių sunkumų, tėvų-vaikų problemų ir profesinio nepasitenkinimo ar nesėkmės, iš tikrųjų slypi šeimos ir sisteminės priežastys. Iš ties stebina tai, kad kai kurie skaudūs ar svarbūs įvykiai, kurie įvyko mūsų protėvių gyvenimuose, turi atgarsį ir mūsų gyvenimuose.

Tam tikros sisteminės technikos, šiandien žinomos kaip konsteliacijos arba išdėstymai, šimtmečiais praktikuojamos visose tradicinėse visuomenėse, Idris Lahoro buvo adaptuotos vakarietiškajai visuomenei ir jos poreikiams. Jis į jas integravo turimas žinias ir praktinį patyrimą, pasisemtą iš B.Hellinger, L. Sparrer ir M.V. Kibed darbų.

Kaip neįtikėtinai galinga ir efektyvi terapijos forma, ši technika dirba su žmogaus individualiomis problemomis iš sisteminės perspektyvos. Konsteliacijų metodas pagrįstas sistemine fenomenologija ir žiniomis apie Sistemą, kurioje yra informacija apie visus žmones, gyvenančius konkrečioje giminėje, apie visus tos sistemos įvykius praeityje, dabartyje arba ateityje. Dirbant su konkrečiomis žmogaus problemomis, taip pat yra suteikiama pagalba jo aplinkos žmonėms: šeimos lygmenyje, santykių lygmenyje, socialiniame, profesiniame ir terapiniame lygmenyse.

Konsteliacijos dirba su „šeimyniniu persipynimu“. Šeimyninis persipynimas – tai nebaigti praeities procesai šeimoje (arba giminėje), kurie nesąmoningai įtraukia dabar gyvenančius tos šeimos palikuonis į tai, kas buvo praeityje. Taip pasireiškia sistemos subalansavimo dėsnis. Pagal šį dėsnį palikuonys privalo pabaigti tai, ko nebaigė jų protėviai: išgyventi kažkokias situacijas vietoj kažko, pabaigti iki galo. Tokiu atveju, žmogus yra persipynęs su protėvių likimu ir atsiduria tarsi pasąmoniniuose spąstuose. Pats to nesuvokdamas, jis gyvena ne savo gyvenimą, sprendžia ne savo gyvenimo problemas. Konsteliacijų metodas leidžia „atpainioti“ tokį persipynimą, gyventi dabartyje, o ne praeityje, išlaisvina galingus gyvenimo resursus, kurie anksčiau buvo neprieinami dėl įsitraukimo (nors ir pasąmoninio) į praeities procesus.
Tūkstančiai Šeimos, Sisteminių ir Protėvių išdėstymų atskleidė, kad visos šios sąsajos yra galimos, o kartu su kitom galimom sąsajom yra net dar labiau stulbinančios. Šios sisteminės sąsajos yra nestabilumo šaknys šeimos sistemoje ar įstaigoje. Darbas su konsteliacijomis (išdėstymais) padeda atstatyti pusiausvyrą, kuri leidžia susigrąžinti sveikatą ir gerbūvį, harmoniją  ir sėkmę.
 

Šeimos, sisteminiai ir protėvių išdėstymai gali mums padėti  aiškiau matyti mūsų tarpasmenines problemas, šeimos ar porų sunkumus, problemas šeimoje ar su mūsų tėvais, sunkumus profesinėje srityje, psichologinius sunkumus ir sveikatos problemas, ir rasti jų geresnį sprendimą. Išdėstymai taip pat gali padėti išmokti suteikti savo gyvenimui naują kryptį.

Konsteliacijų (išdėstymų) metu, žmonės (dalyviai), kurie nėra susiję ar pažįstami su klientu susitaria atstovauti jį ir kai kuriuos jo šeimos narius, kaip vaidmenų pasidalinimo žaidime ar psichodramoje.  Tuomet jie tiesiog įsiklauso į save ir daro tuos judesius, kurie pas juos natūraliai ateina, jie iškarto jaučia, ką gyvenantis ar išėjęs žmogus, kurį jie atstovauja, patyrė ar vis dar patiria. Atsiskleidęs terapinis laukas turi labai stiprų polinkį atverti  kelią geriausiam sprendimui, ne tik kliento problemos, bet ir visų, kurie yra susiję su šia problemiška sritimi. Šis darbas ne tik individualus ir asmeniškas, bet jis išsiplečia į visą kliento sistemą, harmonizuojant jo šeimos, giminės bei protėvių santykius.